APIE MANE - GRAFIKE, DAILININKE -VOLANDA RAUPELYTE

Ne, tikrai nenusivyliau.Gavau 7 kart daugiau negu tikėjausi.

Tuo geriau ir pačiai Ingai, pakeičiau apie ją nuomonę.[Vis dėlto, žiniasklaida kuria stereotipus (apie tai žinojau tik teoriškai, mokydamasi, dabar pamačiau a pasteriori). Aš esu žurnalistikos institute tam, kad tai pakeisčiau.

Labiausiai mane supykdė tai, kad apie tai, jog Inga sutiko šokti, arba apie madų šou - parašo. O kad vyksta toks meno vakaras gerumo oazėje su turbūt tyriausiu matytu žmogumi - nė cypt.Ėjau ir galvojau, kad turbūt dar geriau, kad nesupratau visko.Pradedant tuo, kad rusų menas, poezija ir visa kita jau didinga pati iš savęs, o čia dar ta aplinka tokia tai taip net stukteli vidun. gerokai.O kodėl geriau, kad nesupratau? Man gal kaip ALgirdui, negalėjau klausyt iš pradžių to, ko nesuprantu. muisčiausi... o paskui kažkas perlūžta ir jauti kaip nusisveria viskas į gerąją pusę.

Juolab, kad pavyzdžiui aklieji daug ko nemato, bet taip gerai viską jaučia. stipriau jaučia daiktus, aplinką ir visa kitą. Nes kai matai, tai matai ir tiek, niekad net nesusimąstai ką kaip ir kodėl.Jaučiausi panašiai, rodos, nieko nesupranti. bet taip stipriai jauti...Kiekvieną atodūsį, oro gurkšnį, pauzę, kylantį balsą...

Poezija tuom ir žavinga, kad net jei jos nesupranti (dažnai nesupratimas slypi net ne kalboje, o šiaip. kiti girdi tik žodžius, kurie kartais rimuojasi.) ją gali pajausti.

Ačiū už gražų vakarą.Kitą kartą su didesniu entuziazmu prisidėčiau.